Origami terminai

Popierių galima lenkti dviem būdais: į save ir nuo savęs. Popieriaus lenkimas į savę vadinamas „Valley fold“, o nuo savęs „Mountain fold“. Tačiau apvertus „Valley Fold“ gauname „Mountain fold“

Nors šiaip popierių galima lenkti trim būdais: į save (Valley fold), nuo savęs („Mountain fold“) ir atlenkti („Unfold“). Jeigu mes perlenksime popierių per puse, ir atlenksime, toje vietoje liks žymė („Crease“) – taip pat galime vadinti „lenkimo būdas“, be kurio neapseinama lankstant bet kokį nors kiek sudėtingesnį lankstinį.
Tačiau Origamio lankstymas nėra tik padėto ant stalo popieriaus lankimas tai į save, tai nuo savęs. Kartais prireikia vienu metu lenkti vienu metu per 5 ar daugiau linijų (gali būti net ir 10 ar 20) įvairiais lenkimais.

Dar prieš pradedant lankstyti jau žinomas rezultatas, t.y. iš anksto nusprendžiama kaip atrodys išlankstytas lankstinys ir pagal tai iš anksto pasirenkamas popierius, jo spalva ir savybės. Parinktas popierius turi ne mažiau įtakos lankstinio grožiui, kaip ir pats lankstymas.
Svarbiausia yra pasirinkti popieriaus rūšį. Jei origamis nesudėtingas, tai popierius neturi didelės reikšmės: lėktuvėlį ar gervę galima išlankstyti beveik iš bet kurio popieriaus. Dažniausiai nelabai sudėtingiems lankstiniams lankstyti naudojamas kopijavimo popierius: jis pakankamai plonas ir tvirtas, be to jo nėra sunku įsigyti. Tačiau kai lankstinys sudėtingesnis, kai tenka lenkti per 7 – 20 sluosknių, popierius ne tik, kad gali dažnai plyšti, bet ir nesilaiko tvirtai. Iš tokio popieriaus išlankstytas sudėtingesnis origamis neišlaikys savo formos, laikui bėgant atsilankstys galūnės, kampai. Universaliausiasi tai būtų specialus, vien lankstymui pritaikytas popierius „kami“, jis kiek plonesnis ir tvirtesnis, bet jo sunkiau įsigyti (Lietuvoje jo nepardavinėja) ir net ir jis nevisada tinka lankstyti sudėtingus origamius. Popierius turi dar vieną savybę: matosi visų lenkimų žymės („creases“). Tai padeda oreantuotis lankstymo eigoje, bet baigtas lankstyti sudėtingesnis origamis bus visas išvagotas lenkimo linijų, dėl ko gali neatrodyti labai gražiai.

Sudėtingesniems origamiams lankstyti dažniausiai naudojamas foilinis popierius (foil paper), tai popierius paklijuotas folija. Toks popierius yra tvirtesnis, todėl rečiau plyšta lankstymo eigoje (tačiau, jei pagamintas namūdinėm sąlygom, gali „lūžinėti“ dėl netinkamai parinktų klijų). Taip pat papraščiau ištaisyti klaidas, kadangi lenkimo linijos („creases“) ne taip aiškiai matosi, kaip kad ant paprasto popieriaus: ne taip užlenkus visada galima atlenkti, išlyginti senesnę lenkimo vietą (perbraukti pirštu per žymę), ir lenkti iš naujo per teisingą vietą. Išlankstytas iš tokio popieriaus lankstinys išlaiko formą, nesubliūkšta. Tačiau šis popierius turi ir blogąją pusę: dėl sunkaii matomų lenkimo žymiųsunkiau oreantuotis lankstymo eigoje, išlaikyti proporcijas, be to dėl folijos savybių yra sunkiau pakeisti lenkimo kryptį (Iš „valley fold“ į „mountain fold“ ar atvirkščiai), kartais, jei tenka dažniau palankstyti per tą pačią vietą, popierius gali „lūžti“.
Foilinio popieriaus yra taip gali būti įvairaus: tiek pagal folijos storį, tiek pagal klijuojamą popierių. Labai populiarus yra „tissue – foil“ – tai folija apklijuota servetėle. Toks popierius yra plonas (paprastai plonesnis už paprasta kopijavimo popierių) ir tvirtas, be to per servetėlę persišviečianti folija suteikia šiek tiek metalinio spindesio (priklausomai nuo servetėlės, kartais tai labai matosi, kartais ne). Iš vienos filojos, niekuo nepaklijuotos, nelankstoma, kadangi viena folija sulimpa ir lūžinėja.

Be techninės pusės yra ir vizualinė: iš foilinio popieriaus išlankstytas (ypatingai iš „tissue – foil“) origamis atrodo „sunkesnis“ nei iš paprasto popieriaus, todėl „skraidančius“ origamius (tinkamus kabinti ant siūlo: paukščius, muses, pegasus ir t.t.) lankstyti iš paprasto popieriaus, arba nors ne iš „tissue – foil“. Tai sukelia problemų, kadangi įsigyti foilinio popieriaus nėra paprasta: Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, jo nepardavinėja, todėl tenka gamintis savarankiškai. O rasti popierių, tinkama klijuoti ant folijos irgi nėra lengva. Geras sprendimas yra laikraštinis popierius užklijuotas ant folijos, tačiau tokio popieriaus irgi reikia „švaraus“ (be teksto).
Kitas variantas yra drėgnas popierius („wet folding“ technologija). Jį yra sunku lankstyti (labai lengvai plyšta, dažnai sulimpa), bet lankstinys išlaiko formą net ir išdžiuvęs, be to,nepraranda savo grakštumo, kas dažnai nutinka lankstant iš foilinio popieriaus.
Taip pat svarbu pasirinkti popieriaus lapo dydį. Jei lankstinys nėra sudėtingas, tai nerekomenduotina imti didelį popieriaus lapą: iš didelio lapo išlankstytas paprastas lankstinys atrodo grubiai, greitai suglęžta, susmunka. Pvz. tradicinei japonų „gervei“ didesnio nei 15x15cm kvadrato tikrai nerekomenduočiau. Tačiau viršuje pavaizduoto Satoshi Kamiya‘o „drakono“ ar Hojyo Takashi‘o „vandenio“ geriau iš tokių matmenų lapo nei nepradėti lankstyti… Gal ir įmanoma būtų turint gabumų, su juvelyro įrankiais išlankstyti iš tokio kvadrato tuos lankstinius, bet jie vistiek neatrodytų labai gražiai, nesimatytų jokių smulkesnių detalių.
Galiausiai reikia pasirinkti popieriaus spalvą. Dažytas popierius rankiniu būdu su guašu visada suteikia baigtam gyvunėliui daugiau gyvumo, kadangi spalva nėra tokia lygi, kaip fabrikinio spalvoto popieriaus. O dažyti, o tuo labiau marginti „tissue-foil“ popierių yra ištisas menas, kadangi servetėlė priklijuota prie folijos pasižymi kiek kitokiom savybėm, nei paprastas popierius. Tačiau dažymo galima išvengti naudojant jau paruoštą spalvotą popierių.